Lietuvos įrašymo įstatymai: vienašalis sutikimas, BDAR taisyklės (2026)

Lietuvoje nėra baudžiamojo įstatymo, kuris tiesiogiai draustų įrašinėti savo paties pokalbį. Vietoj to Baudžiamojo kodekso 165-168 straipsniai baudžia už neteisėtą privataus gyvenimo informacijos perėmimą, rinkimą ir atskleidimą, o įrašo paskelbimas ar naudojimas darbe sukelia atskiras Civilinio kodekso ir BDAR pareigas.

Ar Lietuva yra vienašalio, ar visų šalių sutikimo šalis?

Klasifikavimo tikslais recordinglaw.com pasaulio įrašymo įstatymų centre priskiria Lietuvą prie vienašalio sutikimo šalių, kartu su kaimyninėmis Latvija ir Estija. Lietuvos Baudžiamojo kodekso skyriuje apie nusikaltimus privatumui nėra atskiros nuostatos, kriminalizuojančios pokalbio dalyvio savo paties pokalbio įrašymą asmeniniais tikslais. 166 straipsnis baudžia už susižinojimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamų pranešimų perėmimą; ši formuluotė savo struktūra atrodo nukreipta į trečiąjį asmenį, klausantį pašaline, o ne į kažką, jau esantį pokalbio dalimi.

Šio straipsnio rengimo metu nepavyko rasti paskelbtos Lietuvos teismų praktikos, kuri išspręstų šį klausimą, todėl tai reikia laikyti tik išvada, padaryta iš įstatymo formuluotės, o ne nusistovėjusiu sprendimu. Vienašalio sutikimo žyma apibūdina tik baudžiamąją atsakomybę už patį įrašymo veiksmą. Ji nieko nesako apie tai, kas vyksta vėliau: įrašo paskelbimas arba naudojimas tokiu būdu, kuris atskleidžia asmens privatų gyvenimą, sukelia atskirą civilinės atsakomybės kryptį, o įrašymas darbo vietoje ar verslo aplinkoje įtraukia BDAR ir pačios Lietuvos asmens duomenų apsaugos įstatymo reikalavimus. Šie sluoksniai aptariami tolesniuose skyriuose.

Taikomos Baudžiamojo kodekso nuostatos

Lietuvos Baudžiamasis kodeksas (Baudžiamasis kodeksas) nusikaltimams, artimiausiems įrašinėjimui ir sekimui, skiria XXIV skyrių „Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo neliečiamumui", apimantį 165-168 straipsnius.

165 straipsnis baudžia už neteisėtą kito asmens būsto neliečiamumo pažeidimą be sutikimo, už tai numatytas laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tai nėra nuostata dėl įrašinėjimo, tačiau ji sudaro skyriaus pagrindą ir gali būti taikoma kartu su įrašinėjimo nusikaltimu, jei įrenginys buvo paslėptas kito asmens būste be leidimo.

166 straipsnis baudžia už neteisėtą pašto ar siuntų perėmimą, taip pat už neteisėtą elektroninių ryšių tinklais perduodamų pranešimų ar pokalbių perėmimą, įrašymą ar kontrolę. Bausmė svyruoja nuo viešųjų darbų ar baudos iki laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų, o atsakomybė gali būti taikoma ir juridiniams asmenims.

167 straipsnis baudžia už neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimą, taikant tą pačią sankcijų skalę, tačiau aukštesnę ribą, iki trejų metų laisvės atėmimo.

168 straipsnis baudžia už viešą kito asmens privataus gyvenimo informacijos atskleidimą ar naudojimą be jo sutikimo, taikant tą pačią iki trejų metų ribą kaip ir 167 straipsnis. Baudžiamasis persekiojimas pagal 168 straipsnį vykdomas tik nukentėjusiojo skundu, jo atstovo pareiškimu arba prokuroro reikalavimu, o straipsnis taip pat apima informaciją, gautą 165-167 straipsniuose aprašytais veiksmais.

Civilinio kodekso apsauga atvaizdui ir privačiam gyvenimui

Lietuvos Civilinis kodeksas atskirai saugo asmens atvaizdą ir privatų gyvenimą; šios nuostatos paprastai nurodomos kaip patenkančios į 2.22-2.23 straipsnių ribas. Tikslus įstatymo tekstas šiam straipsniui parengti nebuvo patikrintas tiesiogiai, todėl jis čia necituojamas, tačiau bendras apsaugos pobūdis yra gerai nusistovėjęs: asmens atvaizdo paskelbimas arba jo privataus gyvenimo informacijos atskleidimas be sutikimo gali sukelti civilinę atsakomybę, net jei pats įrašymas nebuvo nusikaltimas.

Ši civilinė atsakomybės kryptis veikia nepriklausomai nuo aukščiau nurodytų Baudžiamojo kodekso straipsnių. Įrašas, kuris niekada nesukelia atsakomybės pagal 166 ar 167 straipsnį, vis tiek gali sukelti civilinį ieškinį jį paskelbusiam asmeniui, kai jis pasidalijamas ar naudojamas taip, kad atskleidžia privataus gyvenimo informaciją.

Įrašinėjimas darbe ir versle: BDAR ir raštiškas pranešimas

Įrašinėjimas darbe Lietuvoje papildomai apima dar du sluoksnius. Darbo kodekso 27 straipsnis įpareigoja darbdavį gerbti darbuotojų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, ir konkrečiai numato, kad tais atvejais, kai darbdavys kontroliuoja darbe naudojamą IT ir ryšių įrangą, jis neturi pažeisti darbuotojo asmeninio susirašinėjimo slaptumo.

Pagal advokatų kontoros komentarą apie Lietuvos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (galiojantį nuo 2018 m. liepos 16 d.), kai darbdavys tvarko vaizdo ar garso duomenis darbo vietoje, darbuotojams apie tokį tvarkymą turi būti pranešta raštu arba kitu būdu, kuriuo galima įrodyti, kad pranešimas buvo pateiktas. Tikslus straipsnio numeris, kuriuo grindžiama ši raštiško pranešimo pareiga, šiam straipsniui parengti nebuvo nepriklausomai patvirtintas, nors pati taisyklė yra gerai dokumentuota Lietuvos teisininkų komentaruose.

Verslo kontekste vykstančių telefono skambučių atveju advokatų kontoros analizė nurodo, kad įrašymas be kitos šalies žinios laikomas neteisėtu asmens duomenų rinkimu pagal BDAR, kuris reikalauja, kad įrašantysis nustatytų teisėtą pagrindą pagal BDAR 6 straipsnį, o geriausios praktikos požiūriu, turėtų raštišką įrašinėjimo politiką ir informuotų skambinantįjį.

Slapto įrašo naudojimas kaip įrodymo

Slapta padarytas įrašas Lietuvos civilinėje byloje automatiškai nėra atmetamas kaip įrodymas. Universiteto teisės klinikos parengta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga, paskelbta nacionalinio transliuotojo LRT, aprašo, kad teismai vertina kelis veiksnius: ar informaciją buvo galima gauti kitu būdu, ar buvo provokacijos, ar buvo tikras viešasis interesas, ir ar įrašą padaręs asmuo veikė sąžiningai. Taip pat pranešama, kad teismai skiria įrašą, padarytą privačioje erdvėje, nuo padaryto viešoje vietoje.

Šiame straipsnyje nepavyko nepriklausomai patikrinti konkrečių Aukščiausiojo Teismo sprendimų, kuriais grindžiama ši apžvalga, todėl jame nenurodoma jokia konkreti byla, o skaitytojai neturėtų aukščiau nurodytų veiksnių laikyti nustatytu testu.

Kameros, durų skambučiai ir vaizdo registratoriai

Visoje ES galiojančios ir Lietuvai taikomos gairės kyla iš Europos duomenų apsaugos valdybos Gairių 3/2019 dėl asmens duomenų tvarkymo naudojant vaizdo įrenginius, priimtų 2020 m. sausio mėn. EDAV siaurai aiškina BDAR namų ūkio išimtį: kamera, kuri fiksuoja bent dalį viešosios erdvės, pavyzdžiui, durų skambučio kamera ar gatvę filmuojantis vaizdo registratorius, paprastai nepatenka į šią išimtį ir jai taikomos įprastos BDAR pareigos, o ne švelnesnis asmeninio naudojimo standartas.

Kaimyninės Latvija ir Estija taiko tas pačias EDAV gaires, o Lenkijai galioja identiška ES sistema, todėl ši namų ūkio išimties analizė durų skambučio ar vaizdo registratoriaus kamerai galioja visose keturiose šalyse.

Baudžiamojo kodekso numatytos sankcijos

Ko šiame straipsnyje nepavyko nustatyti ir kur reikia atsargumo

Rengiant šį straipsnį nepavyko rasti jokio Lietuvos įstatymo, policijos reglamento ar teismo sprendimo, kuris reglamentuotų policijos pareigūnų, atliekančių viešąsias pareigas, filmavimą. Turima komentarų medžiaga tai traktuoja kaip bendrą Europos principą, o ne kaip kodifikuotą Lietuvos taisyklę, ir nebuvo nustatyta jokių Lietuvos teisėsaugos precedentų nei viena, nei kita kryptimi.

Lieka atviri dar du klausimai. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija skelbia savo priimtus sprendimus, tačiau jos sprendimų įrašų nepavyko gauti, todėl čia nenurodomos jokios baudų sumos. Ir pagrindinis klausimas, ar 166 straipsnio perėmimo formuluotė taikoma tik pokalbyje nedalyvaujančiam asmeniui, nebuvo išspręstas jokioje prieinamoje teismų praktikoje.

Kai nepavyksta rasti jokio šaltinio, tai yra teiginys apie tai, kas yra randama viešuose šaltiniuose, o ne išvada, kad toks elgesys yra leidžiamas ar draudžiamas. Kiekvienas, susidūręs su konkrečia situacija, turėtų kreiptis patarimo į toje jurisdikcijoje licencijuotą teisininką.

Šis straipsnis pateikia bendro pobūdžio teisinę informaciją apie Lietuvą ir nėra teisinė konsultacija. Kai kurios detalės, minimos Lietuvos teisinėje literatūroje, įskaitant tam tikras bylų citatas ir baudų sumas, rašymo metu nepavyko nepriklausomai patikrinti, todėl jos buvo praleistos arba aiškiai pažymėtos kaip nepatvirtintos. Informacija paskutinį kartą patikrinta 2026-07-27. Prieš priimdami sprendimus dėl įrašinėjimo, privatumo ar duomenų apsaugos įstatymų, pasitarkite su Lietuvoje licencijuotu teisininku.

Frequently Asked Questions

Ar Lietuva yra vienašalio sutikimo šalis pokalbių įrašinėjimui?

Recordinglaw.com priskiria Lietuvą prie vienašalio sutikimo šalių, nes jos Baudžiamasis kodeksas nekriminalizuoja pokalbio dalyvio savo paties pokalbio įrašymo; 166 straipsnis nukreiptas prieš perėmimą, kurį atlieka pokalbyje nedalyvaujantis asmuo. Ši klasifikacija apima tik baudžiamąją atsakomybę už patį įrašymo veiksmą. Įrašo paskelbimą ar naudojimą atskirai reglamentuoja Civilinis kodeksas, o verslo aplinkoje, BDAR.

Ar galiu turėti problemų dėl pokalbio, kuriame dalyvauju, įrašymo Lietuvoje?

Pagal tai, kaip suformuluotos Baudžiamojo kodekso 165-168 straipsnių nuostatos, pats įrašymas pagal jas atsakomybės nesukelia. Tačiau jei paskelbsite įrašą arba iš jo atskleisite privataus gyvenimo informaciją be sutikimo, galite susidurti su atskira civiline atsakomybe, o jei įrašymas vyko darbe ar verslo kontekste, savo pareigas prideda BDAR ir Lietuvos asmens duomenų apsaugos įstatymas.

Ar Lietuvos darbdaviai privalo informuoti darbuotojus, kad jie yra įrašinėjami?

Advokatų kontoros komentaras apie Lietuvos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą nurodo, kad taip, šis įstatymas, galiojantis nuo 2018 m. liepos 16 d., reikalauja, kad darbdaviai raštu arba kitu būdu, įrodančiu, kad pranešimas buvo pateiktas, informuotų darbuotojus prieš tvarkydami jų vaizdo ar garso įrašus darbe. Darbo kodeksas atskirai įpareigoja darbdavius gerbti darbuotojų privatumą darbo vietos komunikacijose.

Ar slaptas įrašas gali būti naudojamas kaip įrodymas Lietuvos teisme?

Jis automatiškai nėra draudžiamas. Universiteto teisės klinikos parengta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga nurodo, kad teismai vertina tokius veiksnius kaip tai, ar informaciją buvo galima gauti kitu būdu, ar buvo provokacijos, ar buvo susijęs viešasis interesas, ir ar įrašas buvo padarytas privačioje, ar viešoje erdvėje. Šis straipsnis nesiremia konkrečia bylos citata šiam standartui pagrįsti, nes pagrindinių sprendimų nepavyko nepriklausomai patikrinti.

Kokia bausmė numatyta už neteisėtą pokalbio perėmimą Lietuvoje?

Baudžiamojo kodekso 166 straipsnis baudžia už neteisėtą elektroniniais tinklais perduodamų pranešimų perėmimą, įrašymą ar kontrolę viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 167 straipsnis, apimantis bendrą neteisėtą privataus gyvenimo informacijos rinkimą, numato aukštesnę, iki trejų metų, ribą.